kiška

kiškà sf. (2) žr. kinka: 1. Ciela koja bus kiškà J. Juokais pasako ir į žmogaus kojas „kìškos“, užvis tuokart, kad yra ilgos J. Jo kìškos ir už briedžio ilgesnės Brs. Kur čia kaišioji kiškàs, ar nori su pagaliu gauti! Vvr. Jo kìškos ne ant juoko – cielos žardkartys Kal. Mūsų katino baltos kìškos Rk. Kai trenkė perkūnas, tai karvė net į kiškàs tūpterėjo Skr. Kaip bėgau par mišką, pasidūriau kišką JD655. | prk.: Atnešė abi staklių kiškàs Brž. Žiūrėk, kokios navatnos varstoto kiškos Vp. Kalvarato kìškos Kp. 2. Kos46 Blauzda – kaulas, o minkštimas tai kiška Nmn. Purvo lig pusiau kìškų NmŽ. Mergų kìškos kap garnių raudonos Dkš. Trumpi drabužiai pusiau kìškų Alk. Kap stvėrė šuo už kìškos ir įkando Vrn. 3. K. 4. MŽ, R Aukščiau kelių kìškos yra J. Vilkas iš miško pagavo avį už kìškos JD172. Ilgų kìškų vyras Jž. Pjauk su botagu par kiškas! Šll. Botagu pervanos kiškàs, tai bėgsi ir greičiau Paį. 5. Pakulinių kelnių sėdynė išdubusi, o trumpos jų kiškos pasiraitojusios rš. Ir atraitęs vieną kišką, drošiu basas per purvyną J.Jan. Tavo kelnių viena kiška trumpesnė, kita ilgesnė Kv. Mano kelnių labai siauros kìškos Brž. Kelnių kairioji kiškà praplyšo Trk. Bekojui kelnes siuva viena kiškà Pnd. Tik kišk koją į kìšką – ir apsiausi Gs.

◊ kiškà drẽba bijo: Vieną avį kerpant, ir kitai kiška dreba Sln.